dvarninkas

×dvárninkas (-nykas), -ė (sl.) smob. (1) 1. žr. dvarininkas 2: Būdami dvarninkais, gaudavo iš dvaro ir javų, ir pašaro savo gyvulėliams prisičiupti Grz. Neik, sesiule, už dvarnyko, už dvaro nevalnyko: išeis dvaran dvarnykas, paliks tave malančią NS1369. 2. J kiemsargis.